Kas gelbsti nuo rūgštingumo
PlayPlay
Refliuksas
PlayPlay
Kas sukelia rūgštingumą
PlayPlay
RanigastSOS
PlayPlay
Retas ir paskubomis valgymas kelia rūgštingumą
PlayPlay
Streso sukeliamas rūgštingumas
PlayPlay
previous arrow
next arrow
 
Kas gelbsti nuo rūgštingumo
Refliuksas
Kas sukelia rūgštingumą
RanigastSOS
Retas ir paskubomis valgymas kelia rūgštingumą
Streso sukeliamas rūgštingumas
previous arrow
next arrow

Tik gastroezofaginis refliuksas ar jau liga (GERL)?

Refliuksas yra nekontroliuojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimas į stemplę.

Tai normali žmogaus būsena ir gali pasikartoti kelis kartus per dieną po valgio/ atsirūgstant sveikiems asmenims nesukeldamas jokių nepageidaujamų pojūčių bei nepadarydamas žalos stemplės gleivinei.

Kai į stemplę grįžtančių sulčių kiekis viršija normą ir refliuksas būna dažnas susergama GERL – gastroezofaginio refliukso liga. Remiantis NCIB duomenimis Europoje net 8.8%-25.9% žmonių patiria GERL simptomus.

Ma­no­ma, kad Lie­tu­vo­je GERL ser­ga apie 10 proc. gy­ven­to­jų, pa­pli­ti­mas tarp vy­rų ir mo­te­rų ne­si­ski­ria. Sergamumas sparčiai didėja.

Ranigast SOS suvaldo rugšties refliuksas
Rėmuo- pagrindinis tipinis GERL simptomas
Rėmuo tai…
  • deginimo, graužimo, sunkumo jausmas už krūtinkaulio,
  • atsirūgimas rūgščiu/ karčiu turiniu po valgymo,
  • rūgštumas burnoje,
  • apsunkintas, skausmingas rijimas.
Gastroezofaginio refliukso liga ilgai gali vystytis be būdingų (tipinių) simptomų.
Netipiniai GERL simptomai
  • Jautri, skausminga, sausa gerklė
  • Svetimkūnio, kąsnio pojūtis gerklėje
  • Krenkštimas
  • Užkimimas
  • Lėtinis sausas kosulys ir/ar dusulys
  • Bronchnės astmos priepuoliai
  • Krūtinės ir pilvo viršutinės dalies skausmai
  • Klausos pablogėjimas, besikartojantys ausų uždegimai
  • Sinusitai
  • Dantų emalės pažeidimas
  • Burnos gleivinės pažeidimas
  • Liežuvio pakitimai
  • Padidintas seilėtekis
  • Kartumas
GERL galima įtarti jei simptomai kartojasi kelis kartus per savaitę ir tęsiasi ilgiau nei mėnesį.

Kas lemia GERL atsiradimą
GERL simptomų atsiradimą dažniausiai lemia ne vienas konkretus veiksnys, o jų suma.

  • Stemplės perėjimo į skrandį vietoje yra raumenų sluoksnis, kuris sudaro apatinį stemplės rauką
  • Ryjant maistą raukas atsipalaiduoja ir leidžia maistui tekėti į skrandį, o jam patekus susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę
  • Maistą link skrandžio stumia stemplės peristaltiniai (banguojantieji) judesiai
  • GERL dažniausiai atsiranda sutrikus stemplės rauko susitraukimui tarp valgių
  • Grįždamas į stemplę rūgštus skrandžio turinys dirgina stemplės gleivinę, sukelia ezofagitą – stemplės uždegimą
  • Taip pat GERL atsiradimą lemia skrandžio dugno išvarža, kai dalis skrandžio yra prasiveržusi pro diafragmą ir stemplės raukui daug sunkiau sulaikyti skrandžio turinį ir neleisti jam grįžti į stemplę
  • Daug didesnė tikimybė atsirasti GERL kai žmogus turi abi šias būkles

GERL gydymo aktualumas

GERL-  tai lėtinė būklė, trikdanti kasdienę žmogaus veiklą- valgymą, miegą, fizinį aktyvumą, nuotaiką- ir taip bloginanti pacientų gyvenimo kokybę.

GERL- viena dažniausių tiek jaunų, tiek senesnių pacientų kreipimosi į gydytojus priežasčių;

Pacientai, turintys GERL, išgyvena daugiau emocinių, socialinių, fizinių sunkumų, jaučia mažesnę gyvenimo pilnatvę, lyginant su bendrąja šalies populiacija.

Todėl svarbu tinkamai diagnozuoti ir efektyviai gydyti GERL.

Svarbią dalį gydyme turi tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis gydymas.

Gyvenimo būdo keitimas yra vienas pirmųjų gydymo etapų, priklausantis nuo pačio paciento ir stipriai koreliuojantis su medikamentiniu gydymu.

Alginatai efektyvūs palengvinant GERL simptomus

  • Alginatai- tai netirpios algininės rūgšties druskos.
  • Alginatai natūraliai randami, kaip jūros dumblių ląstelių sienelės struktūrinis polisacharidas.
  • Alginino rūgšties druskos klinikinėje praktikoje rėmens ir ezofagito simptomų malšinimui vartojamos daugiau kaip 30 metų.
  • Klinikinių tyrimų duomenimis, alginatai veikia kaip fizinis barjeras, todėl aktyviai slopina refliukso simptomus ir sumažina jo epizodų skaičių.
  • Alginatų veikimas yra labai fiziologiškas, nemažindami skrandžio rūgštingumo, jie neleidžia agresyviems veiksniams patekti į stemplę ir sukelti GERL simptomų.

Ką daryti, kai vargina rėmuo

Žiemos metu esame įpratę riebiau ir sočiau pavalgyti, o ir judame, lyginant su šiltuoju periodu, gerokai mažiau. Pandemija dar labiau apribojo judėjimą: sporto klubai nedirba, judėjimas gryname ore ne visada įmanomas dėl oro ar gyvenamosios vietos sąlygų. Dažnas dirbame iš namų, kur šaldytuvas visada po ranka. Prie nejudraus gyvenimo būdo sukeltų negalavimų prisidėjo ir skrandžio bėdos.

Rėmens sukelti negalavimai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių virškinimo trakto sutrikimų. Rėmuo yra ne savaime atsirandanti būklė, o rūgštinio refliukso simptomas. Tai deginimo pojūtis krūtinės arba pilvo srityje, šis nemalonus jausmas juntamas po valgio ties krūtinkauliu. Sėdint arba gulint deginimo pojūtis gali paaštrėti. Rūgštinis refliuksas dar yra vadinamas gastroezofaginiu refliuksu, arba GER. Refliuksas yra nekontroliuojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimas į stemplę, gali patekti ir į burną. Taip nutinka susilpnėjus arba atsipalaidavus stemplės apačioje esantiems raumenims, atliekantiems savotiškos skrandžio užkardos funkciją. Tai normali žmogaus būsena ir gali pasikartoti kelis kartus per dieną po valgio ar atsirūgstant, sveikiems asmenims nesukeldamas jokių nepageidaujamų pojūčių bei nepadarydamas žalos stemplės gleivinei. Kai į stemplę grįžtančių skrandžio sulčių kiekis viršija normą ir refliuksas būna dažnas, susergama gastroezofaginio refliukso liga – GERL. Šiandien šia liga ser­ga apie 10 proc. gy­ven­to­jų ir šis skaičius sparčiai didėja.

Rūgštinio refliukso priežastys

Mokslininkai sako, kad Lietuvos gyventojų mityba yra ydinga – valgome per daug ir per riebiai, vartojame vis daugiau pusgaminių arba jau visiškai paruošto maisto, kuris dažnai yra papildytas sintetiniais maisto priedais bei konservantais. Suprantama, toks maistas neigiamai įtakoja mūsų sveikatą, o įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad pastebimų maitinimosi įpročių gerėjimo tendencijų kol kas nematyti. Dabartinis nejudrus gyvenimo būdas prisideda prie svorio augimo, o dauguma žmonių stresą ar įtampą malšina valgydami, pernelyg dažnai ir pernelyg kaloringai užkandžiauja, geria per mažai gryno, natūralaus vandens, tad vis daugiau žmonių susiduria su rėmens problemomis.

Artėjant Velykoms specialistai įspėja, jog rėmens sukelti negalavimai ypatingai paūmėja švenčių metu. Gausiai privalgius, stemplę nuo skrandžio skiriantis raumuo neišlaiko spaudimo ir leidžia rūgščiam turiniui patekti atgal į stemplę, kuri, priešingai nei skrandis, nėra atspari skrandžio rūgščiai. Rūgščiam skrandžio turiniui patekus į stemplę, žmogus junta deginantį skausmą. Kai skrandžio rūgštis (https://www.ranigastsos.lt/) nuolat degina stemplę, joje formuojasi žaizdelės, kurios, negydomos, gali sukelti stemplės vėžį.

Pagrindinis GERL simptomas yra rėmuo – deginimo, graužimo, sunkumo jausmas už krūtinkaulio, rūgštumas burnoje, atsirūgimas rūgščiu ar karčiu turiniu po valgymo – kaip ir rūgštinio refliukso atveju, tik sergant lėtinio rūgštinio refliukso liga jie pasireiškia dažniau. Kelias savaites iš eilės daugiau nei dukart per savaitę pasikartojantys rūgštinio refliukso simptomai gali būti rimtas pagrindas įtarti, kad asmuo serga GERL. Ši liga trikdo kasdienę žmogaus veiklą: valgymą, miegą, fizinį aktyvumą, nuotaiką. Pacientai, turintys GERL, išgyvena daugiau emocinių, socialinių, fizinių sunkumų, jaučia mažesnę gyvenimo pilnatvę, lyginant su bendrąja šalies populiacija. Todėl svarbu tinkamai diagnozuoti ir efektyviai gydyti GERL, o gydyme didelę reikšmę turi tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis gydymas. Tiek gastroezofaginį refliuksą, tiek GERL patikimiausiai diagnozuoja gydytojas, todėl į jį pirmiausia ir reikėtų kreiptis. Gydytojas gali patarti pakeisti mitybos įpročius. Tačiau vien mintis apie  mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimą gąsdina didžiąją dalį žmonių. Rėmeniui suvaldyti kartais nereikia imtis drastiškų priemonių ir griežtai atsisakyti mėgstamų produktų – gali pakakti kelių raciono ir gyvenimo būdo pakeitimų. Jei simptomai nesiliauja, gali prireikti gastroenterologo, chirurgo arba kitos srities specialisto konsultacijos.

Labai svarbu ne tik suvaldyti rūgštį, bet ir apsaugoti stemplės gleivinę. Jei jus vargina GERL simptomai, jums gali padėti medicinos priemonė Ranigast S-O-S (https://www.ranigastsos.lt/), kurios poveikis juntamas jau per kelias minutes po tabletės suvartojimo ir tęsiasi keletą valandų.  Ranigast S-O-S ne tik apsaugo stemplės gleivinę, bet ir slopina nemalonius rėmens simptomus, tokius kaip: deginimas už krūtinkaulio, rūgšties atpylimas, skrandžio skausmas, dirginantis kosulys (ypač naktį), raugėjimas, užkimęs balsas, pasunkėjęs rijimas ar sutrikęs virškinimas. Preparatas taip pat tinka naudoti nakčiai, kai vargina naktinis rėmuo. Esant poreikiui, galima derinti su kitais preparatais, skirtais GERL gydyti. Skirta naudoti suaugusiems ir vaikams nuo 6 metų amžiaus.

Ranigast S-0-S gali būti rekomenduojamas pacientams, sergantiems simptomine gastroezofaginio refliukso liga, bei esant peptinei opai ar įvairios kilmės skrandžio uždegimui. Pasitarusios su sveikatos specialistu, jį saugiai gali vartoti nėščiosios ir žindančios moterys.

Refliuksas

Jaučiate rėmenį, pykinimą ar pilvo pūtimą? Priežastis, apie kurią nepagalvojama

Dėl antrus metus besitęsiančios pandemijos gyvename ypatingo streso sąlygomis. Stresas turi neigiamą poveikį praktiškai visam mūsų organizmui, tačiau dažniau kalbama apie širdies veiklą, kraujospūdį, psichikos sveikatą, o virškinimo sistema nepelnytai pamirštama, nors ji nuo streso ypač smarkiai nukenčia. Būtent stresas – viena iš itin nemalonius simptomus sukeliančio refliukso priežasčių.

Gastroezofaginis refliuksas dažniausiai pasireiškia rėmeniu, t. y. deginimo, graužimo, sunkumo jausmu už krūtinkaulio, dažnu atsirūgimu rūgščiu arba karčiu turiniu po valgymo, pykinimu, pilvo pūtimu arba skausmais. Kadangi šio proceso metu dirginama ne tik stemplė, bet ir kvėpavimo takai, gali varginti lėtinis kosulys, kimimas, gerklės skausmai, kuriuos labai lengva supainioti su peršalimo simptomais.

Kaip atsiranda refliuksas?

Kai maistas patenka į skrandį, jis turi būti suvirškintas, kad organizmas iš jo gautų reikalingų medžiagų. Dėl to skrandyje išsiskiria skrandžio sultys, kurios padeda virškinti maistą, o taip pat turi antibakterinį poveikį (sunaikina su maistu gautas bakterijas). Vienas pagrindinių skrandžio komponentų yra druskos rūgštis, kuri, patekusi ant stemplės gleivinės, graužia ją taip pat, kaip ant jautrios odos užlašinus citrinos sulčių.

Stemplę nuo skrandžio atskiria raumenų sluoksnis, kuris sudaro apatinį stemplės rauką. Ryjant maistą raukas atsipalaiduoja ir leidžia maistui tekėti į skrandį, o jam nutekėjus susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę. Jeigu stemplės raukas, patekus maistui į skrandį, dėl vienų ar kitų priežasčių nesusitraukia, rūgštus skrandžio turinys pakyla atgal ir dirgina stemplės gleivinę.

Dažniausios refliukso priežastys

Refliukso priežastys gali būti anatominės (pavyzdžiui, stemplinės angos išvarža, antsvoris ir nutukimas, nėštumas), tačiau pastaruoju metu kalbama apie tai, kad vis daugiau šiuolaikinių žmonių kenčia nuo refliukso dėl netinkamo gyvenimo būdo ir netinkamos mitybos.

Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Arno Janušausko, skrandžio rūgštingumą veikia ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, kuris pašalina apsauginę plėvelę skrandyje, dėl to skrandis tampa mažiau atsparus rūgščiai, ypač jeigu vaistas vartojamas nevalgius ir ilgesnį laiką. Panašiai veikia ilgesnį laiką vartojami visi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas). Iš receptinių vaistų skrandžio rūgštingumą didina kai kurie kraujospūdį reguliuojantys ir raumenis atpalaiduojantys vaistai.

Išskiriama dar viena svarbi refliukso priežastis – stresas, kurio šiandien, pandemijos akivaizdoje, tikrai visi patiriame daug. Karantininiai ribojimai, baimė susirgti, nuotolinis darbas ar mokymasis, o kai kam – netgi darbo ar verslo praradimas – visa tai neišvengiamai kelia stresą, o šis savo ruožtu sukelia tam tikrus pokyčius organizme – padažnėja pulsas, kvėpavimas, gali pakilti kraujospūdis ir pan. Taip pat dėl streso daugiau išskiriama skrandžio rūgšties, t. y. padidėja skrandžio rūgštingumas.

„Be to, stresą patiriantis žmogus neretai sutrikdo savo mitybą – arba nespėja pavalgyti, arba valgo, kas pakliūna po ranka, persivalgo vakare, gali atsirasti emocinio valgymo priepuolių. Tiek nevalgymas, tiek persivalgymas, vartojimas daug kavos, nesveiko maisto, alkoholio, didina skrandžio rūgšties kiekį ir neigiamai veikia refliukso simptomus“, – teigė pašnekovas.

Taigi, norint atsikratyti refliukso ar bent jau sušvelninti simptomus, būtina gyvenimą keisti kompleksiškai – keisti gyvenimo būdą taip, kad streso jame būtų mažiau, bei sureguliuoti mitybą.

Kodėl stresas sukelia refliuksą

Yra sakoma, kad trumpalaikis stresas netgi naudingas mūsų organizmui, kadangi suteikia energijos veiklai. Tačiau jeigu jis užsitęsia ilgiau, nuolat padidėjęs streso hormonų lygis neigiamai veikia  kraujotaką virškinimo organuose, o tuo pačiu ir lėtina virškinimo procesą.

Kai kūnas patiria nerimo būseną, streso hormonai nukreipia energiją ten, kur jos labiausiai reikia – į širdį, raumenis ir smegenis, o virškinimo sistema, kurios funkcionavimui taip pat reikia labai daug energijos, tarsi „apvagiama“ – virškinimas dėl energijos stygiaus sulėtėja. Dėl to maistas skrandyje užsibūna ilgiau ir išskiriama daugiau skrandžio sulčių – rūgšties.

Taip pat stresas sutrikdo stemplės rauko, skiriančio ją nuo skrandžio, funkciją – jis normaliai neužsidaro ir skrandžio sultys ima kilti atgal į stemplę. Be to, dėl pablogėjusios kraujotakos stemplės gleivinė tampa jautresnė rūgštims, todėl deginimas ar kiti refliukso simptomai sustiprėja.

Tyrimai rodo, kad lėtinį stresą arba depresiją patiriantys žmonės nuo refliukso kenčia 3 kartus dažniau nei mažiau streso savo gyvenime turintys žmonės. Net jeigu stresas – ne vienintelė refliukso priežastis, jo lygio sumažinimas gyvenime tikrai gali turėti teigiamą poveikį ne tik mūsų psichinei sveikatai, bet ir refliukso simptomams.

Kaip sau padėti?

Pasak A.Janušausko, norint kontroliuoti refliukso simptomus, svarbu neprisivalgyti prieš miegą, o tam būtina laikytis mitybos režimo dieną, t. y. nepraleisti valgymų. Paskutinį kartą valgyti rekomenduojama likus 3–4 valandoms iki ėjimo miegoti.

Būtina atsisakyti aštraus, riebaus, kepto maisto, greito maisto ir keisti jį virtu, troškintu ar apdorotu garuose (tinka vištiena, jautiena, neriebi kiauliena, žuvis), taip pat citrusinių vaisių, pomidorų, juodo šokolado, mėtų, česnakų, svogūnų, pipirų, alkoholio. „Juoda kava taip pat kelia rūgštingumą, todėl visada siūlau ją keisti stipria žalia arbata, kuri rūgštingumo nekelia, o kofeino turi netgi daugiau ir jo lygis taip greitai nukrenta, kaip atsigėrus kavos“, – patarė vaistininkas.

Kalbant apie streso kontrolę, dažnai primenamas ir poilsio režimas – kad organizmas atsistatytų, būtina miegoti pakankamą valandų skaičių (vidutiniškai apie 8). Labai naudingas mūsų organizmui sportas. Fizinis aktyvumas „pravėdina“ smegenis ir paskatina laimės hormonų išsiskyrimą, o tai natūraliai mums padeda atsipalaiduoti. Be to, sportas gerina virškinimą ir tokiu būdu sumažina refliukso simptomus. Verta prisiminti ir kitus atsipalaidavimo būdus – relaksaciją, jogą, meditaciją, kvėpavimo technikas ir pan. Valgyti stenkitės ramioje aplinkoje, su geru nusiteikimu ir malonumu, kadangi virškinimas prasideda nuo kramtymo. Kuo geriau sukramtysite maistą burnoje, tuo labiau padėsite savo virškinimo sistemai.

Kaip gydytis

A.Janušausko teigimu, ilgalaikiam refliukso gydymui paprastai skiriami skrandžio sulčių gamybą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Kartais skiriami prokinetikai, kurie padidina virškinamojo trakto judrumą, kad maistas būtų greičiau suvirškintas ir nukeliautų į žarnyną, t. y. neužsibūtų skrandyje, kad jame nesigamintų rūgštis.

Kai reikia refliukso simptomus reikia nuslopinti „čia ir dabar“, tam skirti greito veikimo nereceptiniai preparatai. Į jų sudėtį dažniausiai įeina kalcio karbonatas ir sunkusis magnio subkarbonatas. Būtent tokių vaistų žmonės dažnai ieško vaistinėse, kai jaučia stiprius refliukso simptomus, tačiau pašnekovas įspėja, kad jeigu simptomai kartojasi reguliariai, būtina apsilankyti pas gydytoją.

Vienas iš tokių nereceptinių greito poveikio preparatų – „Ranigast S-O-S“. Ši medicinos priemonė dėl skirtingų skrandžio aplinkoje sinergiškai veikiančių medžiagų derinio yra veiksminga nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios kilo problema. Preparatas leidžia kontroliuoti padidėjusį skrandžio rūgštingumą, išvengti deginimo pojūčio, skrandžio skausmo, sunkumo jausmo, o taip pat padeda išvengti naujų refliukso epizodų. Jis yra veiksminga priemonė, ne tik pasireiškus refliukso simptomams, bet taip pat  gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė gastritu sergantiems pacientams.

Sudėtyje esantis hidrokarbonato ir karbonato derinys neutralizuoja rūgštinę skrandžio terpę ir taip sumažina nemalonius refliukso simptomus – rėmenį ir skrandžio skausmą. Kita sudedamoji dalis – alginatai, iš tam tikrų rūšių dumblių išskirti polisacharidai, – ypatingi tuo, kad, patekę į rūgštinę skrandžio aplinką, jie išbrinksta ir sudaro klampų barjerą, kuris neleidžia rūgščiam skrandžio turiniui grįžti į stemplę ir taip apsaugo stemplės ir skrandžio gleivinę nuo neigiamo skrandžio rūgšties poveikio. Preparatas veikia akimirksniu – vos tik sučiulpiama ar išgeriama tabletė, o poveikis išlieka ilgai. Jis taip pat tinka vartoti prieš miegą, kad išvengtume nakties rėmens epizodų.

„Ranigast S-O-S“ tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams nuo 6 metų amžiaus. Pasitarus su gydytoju, priemonę galima vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu.